tupėtojas

tupė́tojas (-is K), -a smob. (1); L670 kas tupi: Jie, mano supratimu, elgiasi lyg ne visai elgetiškai, ne taip, kaip mūsų krašto pašventorių tupėtojai J.Jabl. Manai, kas tupės bažnyčio[je], tas geresnis, veizėk, kokios tupė́tojos kokius liežuvius sukela Krš.